Atsitraukusios dantenos: priežastys, gydymas ir ar jos gali ataugti

Atsitraukusios dantenos: priežastys, gydymas ir ar jos gali ataugti

Trumpas atsakymas

Atsitraukusios dantenos, dar vadinamos dantenų recesija, reiškia, kad dantenų kraštas pasislinko nuo įprastos vietos ir atidengė dalį danties šaknies. Dantis gali atrodyti ilgesnis, atsirasti jautrumas šalčiui, karščiui ar prisilietimui.

Priežasčių yra kelios: periodontitas, per stiprus dantų valymas, plonos dantenos, netinkama danties padėtis, trauma ar keli veiksniai kartu. Todėl vien pakeisti dantų pastą dažnai nepakanka – pirmiausia reikia suprasti, kodėl dantenos atsitraukė.

Jau prarastas dantenų audinys paprastai savaime neatauga į pradinę padėtį, tačiau recesijos progresavimą dažnai galima sustabdyti. Kai kuriais atvejais atidengtą šaknį galima uždengti periodontologiniu gydymu ar dantenų persodinimo procedūra.

Kaip pastebėti?

Dantis atrodo ilgesnis, matomas kaklelis ar šaknies dalis, atsiranda jautrumas šalčiui.

Ar dantenos atauga?

Prarastas dantenų kraštas paprastai savaime neatsistato, tačiau problemą galima stabilizuoti ir gydyti.

Kada tikrintis?

Jei recesija didėja, dantenos kraujuoja, dantis jautrus ar pradeda judėti – neatidėliokite apžiūros.

Kas yra dantenų recesija?

Sveikos dantenos glaudžiai apgaubia dantis ir saugo jų šaknis. Kai dantenų kraštas pasislenka žemyn arba aukštyn, priklausomai nuo žandikaulio, dalis anksčiau paslėpto danties paviršiaus tampa matoma.

Atidengta danties šaknis nėra apsaugota tokiu pat storu emalio sluoksniu kaip danties vainikas. Todėl ši vieta gali būti jautresnė temperatūrai, prisilietimui ir rūgščiam ar saldžiam maistui.

Recesija gali atsirasti:

  • prie vieno danties;
  • prie kelių gretimų dantų;
  • abiejose burnos pusėse;
  • kartu su periodonto liga;
  • arba visiškai be ryškaus dantenų uždegimo.

Būtent todėl dantenų atsitraukimas nėra automatiškai tas pats, kas periodontitas.

Kaip suprasti, kad dantenos atsitraukė?

Dantenų recesija dažnai vystosi palaipsniui, todėl žmogus pokyčio iš karto nepastebi.

Dažniausi požymiai:

  • dantis atrodo ilgesnis nei anksčiau;
  • matoma geltonesnė ar tamsesnė danties šaknies dalis;
  • ties dantenų kraštu jaučiamas mažas „laiptelis“;
  • dantis jautrus šaltam vandeniui ar orui;
  • jautru valant dantis;
  • atsiranda tarpai tarp dantų ir dantenų;
  • kartu gali kraujuoti dantenos;
  • pažengusios periodonto ligos atveju dantys gali tapti paslankūs.

Jei pagrindinis simptomas yra kraujavimas, skaitykite mūsų gidą „Dantenų kraujavimas: priežastys, gydymas ir kada nereikėtų laukti“.

1. Periodontitas

Viena svarbiausių dantenų atsitraukimo priežasčių yra periodonto liga. Jai progresuojant pažeidžiami ne tik paviršiniai dantenų audiniai, bet ir dantį laikantis kaulas.

Kartu su atsitraukusiomis dantenomis galima pastebėti:

  • kraujavimą;
  • blogą burnos kvapą;
  • dantenų patinimą;
  • pūlius ties dantenomis;
  • didėjančius tarpus tarp dantų;
  • dantų padėties pasikeitimą;
  • dantų paslankumą.

Tokiu atveju tikslas nėra vien kosmetiškai uždengti apsinuoginusį kaklelį. Pirmiausia reikia kontroliuoti aktyvią periodonto ligą.

Jei dantis jau pradėjo judėti, skaitykite „Kliba dantis suaugusiam: priežastys, kada galima išsaugoti ir kada skubėti“.

2. Per stiprus dantų valymas

„Kuo stipriau valysiu, tuo švaresni bus dantys“ – bloga taisyklė.

Ilgą laiką agresyviai spaudžiant šepetėlį prie dantenų, ypač atliekant stiprius horizontalius judesius, galima mechaniškai traumuoti dantenų kraštą.

Rizika gali būti didesnė žmonėms, kurių dantenos iš prigimties yra plonesnės.

Atkreipkite dėmesį, jei:

  • dantų šepetėlio šereliai labai greitai išsiskleidžia;
  • valydami stipriai spaudžiate;
  • recesija ryškesnė išorinėje dantų pusėje;
  • kartu atsirado kaklelių jautrumas;
  • ties dantenų kraštu matomi danties paviršiaus nusidėvėjimai.

Tokiu atveju svarbu išmokti švelnesnės technikos, o ne nustoti valyti probleminę vietą.

3. Plonos dantenos ir individuali anatomija

Ne visų žmonių dantenų audiniai vienodi. Vieni turi storesnį dantenų audinį, kiti – natūraliai plonesnį.

Plonesnės dantenos gali būti jautresnės mechaniniam poveikiui, dantų padėties pokyčiams ir kitoms apkrovoms.

Tai reiškia, kad žmogus gali labai gerai prižiūrėti dantis ir vis tiek turėti didesnį polinkį į recesiją.

Todėl pastebėjus atsitraukusias dantenas nereikėtų automatiškai kaltinti vien blogos burnos higienos.

4. Danties padėtis ir ortodontinis gydymas

Danties padėtis žandikaulyje taip pat turi reikšmės. Jei dantis stovi labai arti kaulo išorinio krašto arba yra ryškiai pasisukęs ar pasviręs, jį dengiantys audiniai gali būti plonesni.

Recesija kai kuriais atvejais gali būti susijusi ir su ortodontiniu dantų judėjimu, ypač jei dantis perkeliamas į anatominiu požiūriu nepalankią padėtį.

Tai nereiškia, kad breketai ar kapos automatiškai „sugadina dantenas“. Rizika priklauso nuo pradinės anatomijos, dantenų storio, dantų judėjimo krypties, higienos ir kitų veiksnių.

Jei planuojamas ortodontinis gydymas ir dantenos jau dabar labai plonos ar atsitraukusios, naudinga tai įvertinti dar prieš aktyvų dantų judėjimą.

5. Kiti dantenų traumavimo veiksniai

Recesiją gali paskatinti ir ilgalaikis mechaninis dantenų dirginimas.

Tai gali būti:

  • netaisyklingas tarpdančių priemonių naudojimas;
  • burnos ar liežuvio auskarai, kurie nuolat liečia dantenas;
  • tam tikros traumos;
  • netinkamai priglundančios restauracijos;
  • kelių rizikos veiksnių derinys.

Todėl gydymo pradžia visada turėtų būti priežasties nustatymas.

Ką gali reikšti skirtingi simptomai?

Situacija Ką galima įtarti? Ką daryti?
Dantis atrodo ilgesnis, bet dantenos nekraujuoja Lokali recesija, plonas dantenų audinys, mechaninis poveikis ar danties padėtis Planinė odontologo ar periodontologo apžiūra
Dantenos atsitraukusios ir kraujuoja Galimas dantenų ar periodonto uždegimas Įvertinti apnašas, akmenis ir periodonto būklę
Apsinuoginęs kaklelis ir skauda nuo šalčio Atidengtas jautresnis šaknies paviršius Įvertinti recesiją ir parinkti jautrumo kontrolę
Atsitraukusios dantenos ir kliba dantis Galimas pažengęs periodonto pažeidimas Neatidėlioti periodonto diagnostikos
Recesija tik prie vieno danties Galima lokali anatomija, trauma, danties padėtis ar valymo technika Ieškoti konkrečios vietinės priežasties
Recesija prie daugelio dantų Galimi keli sistemingi rizikos veiksniai arba periodonto liga Reikalingas platesnis burnos būklės įvertinimas

Ar atsitraukusios dantenos gali ataugti?

Tai turbūt svarbiausias klausimas. Jau prarastas dantenų audinys paprastai savaime negrįžta į ankstesnę padėtį.

Tačiau tai nereiškia, kad nieko nebegalima padaryti.

Gydymas gali padėti:

  • sustabdyti tolesnį dantenų traukimąsi;
  • pašalinti aktyvų uždegimą;
  • sumažinti danties jautrumą;
  • apsaugoti atidengtą šaknies paviršių;
  • pagerinti valymo techniką;
  • tam tikrais atvejais chirurgiškai atkurti trūkstamą dantenų audinį.

Kuo anksčiau recesija pastebima, tuo paprasčiau užkirsti kelią jos progresavimui.

Kaip gydomos atsitraukusios dantenos?

Gydymo būdas priklauso nuo priežasties, recesijos gylio, simptomų ir periodonto būklės.

Burnos higienos ir valymo technikos korekcija

Jei recesiją skatina apnašos arba per agresyvus valymas, pirmiausia koreguojama kasdienė priežiūra ir pašalinamos profesionaliai nepašalinamos apnašos bei akmenys.

Periodonto gydymas

Jei nustatomas periodontitas, reikia gydyti pačią ligą. Gali būti atliekamas gilesnis šaknų paviršių valymas ir kitos periodontologinės procedūros.

Jautrumo mažinimas

Atidengtam šaknies paviršiui gali būti naudojamos jautrumą mažinančios pastos, fluorido ar kitos profesionalios priemonės.

Restauracinis gydymas

Kai kuriais atvejais atidengta ar nusidėvėjusi danties dalis gali būti apsaugoma restauracine medžiaga.

Dantenų plastika arba persodinimas

Ryškesnės recesijos atvejais periodontologas gali svarstyti chirurginį gydymą, kurio tikslas – padidinti dantenų audinio kiekį ir, kai anatomija leidžia, uždengti dalį atidengtos šaknies.

Kas yra dantenų priauginimas arba persodinimas?

Dantenų persodinimas – periodontologinė chirurginė procedūra, naudojama tam tikroms dantenų recesijoms gydyti.

Jos metu periodontologas padidina dantenų audinio kiekį probleminėje vietoje. Priklausomai nuo konkretaus metodo, gali būti naudojamas paciento audinys ar kitas tinkamas transplantatas.

Procedūros tikslas gali būti:

  • uždengti dalį atidengtos šaknies;
  • padidinti dantenų audinio storį;
  • apsaugoti vietą nuo tolesnės recesijos;
  • sumažinti jautrumą;
  • pagerinti estetinį rezultatą.

Ne kiekvienai recesijai reikia operacijos. Lengvesniais ir stabiliais atvejais gali pakakti priežasties pašalinimo ir stebėjimo.

Apsinuogino danties kaklelis ir dantis jautrus – ką daryti?

Atidengtas danties šaknies paviršius dažnai tampa jautrus, nes jis nėra apsaugotas tokiu pačiu emalio sluoksniu kaip danties vainikas.

Iki vizito galima:

  • naudoti jautriems dantims skirtą dantų pastą;
  • valyti minkštu šepetėliu;
  • nespausti šepetėlio pernelyg stipriai;
  • vengti labai rūgštaus maisto ir gėrimų, jei jie provokuoja jautrumą;
  • nenustoti valyti jautrios vietos visiškai.

Jei skauda tik vieną konkretų dantį, ypač sukandus, nereikėtų automatiškai manyti, kad problema vien dantenų recesija.

Tokiu atveju naudinga perskaityti „Skauda dantį sukandus: dažniausios priežastys ir kada kreiptis“.

Ar profesionali burnos higiena grąžins dantenas į vietą?

Ne. Profesionali burnos higiena negali „atauginti“ jau prarasto dantenų audinio.

Tačiau ji gali būti labai svarbi, jei recesija susijusi su bakterinėmis apnašomis, akmenimis ir dantenų uždegimu.

Pašalinus apnašas ir sumažinus uždegimą dantenos gali atrodyti sveikesnės, tačiau tikros recesijos vieta savaime nebūtinai užsidengs.

Daugiau apie pačią procedūrą skaitykite gide „Profesionali burnos higiena: kiek kainuoja ir kaip dažnai daryti?“.

Ką verta daryti namuose?

  • valyti dantis du kartus per dieną;
  • naudoti minkštą arba jums tinkamą šepetėlį;
  • nešveisti dantenų stipria jėga;
  • kasdien valyti tarpdančius;
  • stebėti, ar recesija nedidėja;
  • laikytis individualių higienisto ar odontologo rekomendacijų.

Ko geriau nedaryti?

  • nešveisti dantų stipriai tikintis „nuvalyti dantenas“;
  • nenustoti valyti vietos dėl kraujavimo;
  • nebandyti dantenų „atauginti“ nepatikrintomis priemonėmis;
  • neignoruoti danties paslankumo;
  • neužmaskuoti problemos vien skalavimo skysčiu;
  • nelaukti metų, jei recesija akivaizdžiai progresuoja.

Kada verta kreiptis į periodontologą?

Dantenų recesiją gali pirmiausia įvertinti bendrosios praktikos odontologas, tačiau sudėtingesniais atvejais gali būti rekomenduojama periodontologo konsultacija.

Ypač jei:

  • dantenos toliau pastebimai traukiasi;
  • recesija apima kelis dantis;
  • atidengta didelė šaknies dalis;
  • jautrumas stiprus ir trukdo kasdien;
  • dantenos kraujuoja ar pūliuoja;
  • atsirado gilios periodonto kišenės;
  • dantis pradėjo klibėti;
  • svarstomas dantenų persodinimas.

Klibantis dantis kartu su recesija yra rimtesnis signalas nei vien kosmetinis danties pailgėjimas.

Jau prarastas dantenų audinys paprastai savaime negrįžta į pradinę vietą. Tačiau pašalinus priežastį galima sustabdyti arba sulėtinti recesijos progresavimą, o tam tikrais atvejais atidengtą šaknį galima uždengti chirurginiu dantenų persodinimu.

Lokali recesija gali būti susijusi su to danties padėtimi, plonu dantenų audiniu, per stipriu valymu, vietine trauma ar periodonto problema. Vieno danties recesija nebūtinai reiškia, kad visoje burnoje yra periodontitas.

Taip. Ilgalaikis agresyvus valymas ir per didelis spaudimas gali traumuoti dantenų kraštą, ypač žmonėms, kurių dantenų audinys natūraliai plonesnis.

Ne. Periodontitas yra viena svarbių priežasčių, tačiau recesiją taip pat gali sukelti valymo trauma, plonas audinys, danties padėtis, ortodontiniai pokyčiai ar kiti mechaniniai veiksniai.

Atidengtas danties šaknies paviršius nėra padengtas tokiu pat apsauginiu emalio sluoksniu kaip danties vainikas, todėl temperatūros dirgikliai gali lengviau sukelti jautrumą.

Ne. Chirurginio gydymo poreikis priklauso nuo recesijos dydžio, jos progresavimo, audinių storio, jautrumo, estetikos ir kitų veiksnių. Dalis recesijų gali būti stabilizuojamos be operacijos.

Ne. Skalavimo skystis gali būti naudojamas tam tikromis dantenų uždegimo situacijomis, tačiau jis negali atauginti prarasto dantenų audinio ar ištaisyti mechaninės recesijos. Plačiau skaitykite gide apie chlorheksidino burnos skalavimo skystį.

Pabaigai

Atsitraukusios dantenos nėra vien estetinė problema. Atidengta danties šaknis gali tapti jautri, sunkiau prižiūrima ir labiau pažeidžiama, o kai recesija susijusi su periodontitu, kartu gali mažėti ir dantį laikanti kaulo atrama.

Svarbiausia nustatyti priežastį. Vienam žmogui gali pakakti pakeisti valymo techniką ir stabilizuoti situaciją, kitam reikės periodonto gydymo, o ryškesnės recesijos atveju gali būti svarstomas dantenų persodinimas.

Jau prarastos dantenos paprastai savaime neatauga, todėl geriausia nelaukti, kol atidengta šaknies dalis dar labiau padidės. Anksti pastebėta recesija dažnai suteikia daugiau ir paprastesnių gydymo pasirinkimų.


Autorius: klinikuatsiliepimai.lt

Medicininis įspėjimas: ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo odontologo ar periodontologo konsultacijos.

Patinka mūsų straipsniai?

Pridėkite KlinikuAtsiliepimai.lt prie savo mėgstamų Google šaltinių, kad mūsų turinį Google rastumėte lengviau.

Kur eiti toliau po šio straipsnio

Jei po skaitymo norite pereiti prie realaus pasirinkimo, atsidarykite susijusius miestų arba paslaugų puslapius ir palyginkite klinikas toliau.

Tolimesnis žingsnis po straipsnio

Jei ieškote ne tik informacijos, bet ir konkretaus pasirinkimo, pereikite į miestų ar paslaugų puslapius. Taip lengviau palyginsite klinikas, o ne tik skaitysite pavienius tekstus.

Komentarai (0)
Prisijunkite arba susikurkite paskyrą, jei norite palikti komentarą.

Naudojame slapukus, kad pagerintume jūsų naršymo patirtį. Toliau naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu.

Plačiau
WebHits.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas ir statistika